Dulkėtas kelias

Kaip sunku man, kaip baisu...
Kaip bijau būt viena šiam dideliam mieste...
Kaip norėčiau išnykt,
Taip norėčiau pabėgt nuo šios painiavos,
Bet esu gniaužtuose, surakintomis rankomis,
Pasipriešinti per sunku...

Prieš stiprią srovę brendu...
Trūksta jėgų, dažnai atrodo - jau nebegaliu.
Bet iš kur surandu aš jėgų?
Pati nesuprantu.
Vis keičias veidai, skirtingi keliai,
O aš einu tuo pačiu nuvalkiotu, apdulkėjusiu keliu
Ir pasukt kitur nebegaliu, nes vienai tai padaryt per daug sunku...