Laimė

Ar yra šiame negailestingame, neteisingame pasaulyje laimė? Ar ji yra? Taip, laimė egzistuoja. Ir aš pažinau ją, žinau kas ji. Buvo nepakartojamų akimirkų, džiaugsmo, buvo dienų, kai šypsojausi viduje, buvo dienų, kai jaučiausi laiminga... bet nieko nėra amžino... Laimė laikina, ji ištirpsta kaip sniegas pavasarį, išnyksta kaip lašas jūroje, ji dingsta, kaip dingsta saulės spinduliai niūrią dieną...dingsta...
Taip, kai žmogus būna laimingas, tada pasaulis jam kupinas gėrio, laimės, gyvenimo pilnatvės, tada jis gyvena. Tačiau viskas nesitęsia amžinai, viskas laikina... Kai aš laiminga, sudėtingi dalykai virsta paprastais, ruduo tampa vasara, žiema - pavasariu, juoda spalva virsta geltona, ir kad ir ką galvotų kiti žmonės, man nesvarbu, nes esu laiminga, gyva. Ir smagu matyti laimingus žmones, gera dalintis su jais džiaugsmu. Bet šiandien manyje tuščia...nėra laimės, bet žinau, kad rytoj bus kitaip ir vėl šypsosiuos...žinau...

Žmogus bus laimingas jeigu jis teisingai gyvens, turės gerų draugų.