Liūdesys

Visi aplink šypsosi, tik ne aš

Aplink visi laimingi, bet ne aš,

Visi laukia švenčių, o aš ne...

Norėčiau būt pasauly viena,

Nes tarp žmonių esu tokia pat.

Jie žiūri į tave, bet permato kiauriai,

Šypsosi, bet dirbtinai.

Ir kada jie supras, kad gyvena ne amžinai? Kada?

Kai gulės mirtie patale?

Bet juk tada jie skęs neviltyje...

Draugai. Kada jie būna šalia?

Kai tavo veide ryškėja šypsena.

Bet kai liūdna -  nieko šalia nėra.

Kur tada būna draugai?

Norėčiau būti ne čia. Kitur. Kur?

Ten, kur nėra nieko, tik meilė, tikras džiaugsmas,

Ten, kur aplink nebus savanaudiškai laimingų veidų,

Ten, kur būtum su tais, kurie nebėga nuo tavo liūdnų akių,

O būna kartu, amžinai...