Kraujuojanti širdis

Širdis srūva krauju -  pavargo ieškodama kitos,

Pasiilgo tų tyrų jausmų,

Bet negali pabėgt nuo vienumos,

Kaip dėl to jai neramu...

Kodėl ji plaka? Dėl ko?

Geriau jau kas persmeigtų ją -  visvien plaka be tikslo.

Plaka. Rytoj gal jau nebeplaks.

Bet dabar ji daužosi, pulsuoja,

Bet tik tam, kad gal kada nors ją kas suras?

Dega vis dar žvakė, bet tik vos vos.

Gal jai nieks nepasakė, kad amžinai ji neliepsnos...

O širdis kraujuoja, nerasdama atgaivos,

Šaltą žiemą speiguotą jai taip reikia šilumos...