|
Nėra temos
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 148 d atgal 
Nieko daugiau aplink, tik gamta ir aš.
Suskeldėjęs stiklinis ledas,
tarsi sudužusios blogos, niūrios mintys.
Tik čia galiu atrast ramybę,
pabėgt nuo iškankintos sielos skiedrų,
tik čia galiu nors trumpam pasislėpt nuo netikrų, tuščių veidų...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 17 Grupė: mano kūryba | Kauno panorama
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 421 d atgal
Žvelgiu aš į nuostabią panoramą.
Į nuostabią panoramą nuo Šilainių kalno.
Tik už nugaros plastikiniai langai stebi mane.
Galėčiau prasmekti gamtos glėbyje dabar ir čia,
bet negaliu, nes jie žiūri į mane.
Norėčiau, kad jie išnyktų,
paliktų mane vieną su šia panorama.
Bet deja, tai miestas, ir civilizacija visada tūnos šalia.
Bet visvien man gera čia, nes man patinka šita panorama.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 69 Grupė: mano kūryba |
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 794 d atgal
Kiek žmogui reikia daug iškentėti, kiek reikia turėti jėgų nepalūžti, neišnykti, gyventi toliau... Dažnai atrodo: viskas, gana, pakaks, negaliu daugiau, noriu pasitraukti iš šio gyvenimo. Bet kodėl aš vis dar čia? Atsakymas paprastas: nes noriu čia būti, mylėti, džiaugtis, verkti. Žmogui reikia visko: ir ašarų, ir šypsenos veide. Reikia atsidurti dugne, kad galėtum pakilti. Tik, deja, ne visi iš to dugno sugeba ištrūkti. Bet juk negali visad stovėti ant viršukalnės, nes juk gali paslysti ir nugarmėti žemyn. Toks ir yra tas žmogaus gyvenimas - nesibaigiantis bangavimas. Sunku išlaikyti tą vidurį, dvasios harmoniją. Arba esi maksimalistas, arba nevykėlis. Jei tau pavyksta išsilaikyti viduryje - tuomet esi laimingas žmogus, kuriam nereikia rinktis: būti, kovoti ar išnykti...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 182 Grupė: mano kūryba | Sustabdyti laiką
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 826 d atgal
Pamiršti viską, sustoti laike, negalvoti apie rytojų - viskas praeina. Blogis irgi laikinas. Geros akimirkos galėtų pasilikti amžinai... Bet reikia išmokti mėgautis tokiomis akimirkomis, nes viskas laikina. Žmogau, pažvelk į pasaulį kitomis akimis, sustabdyk laiką, nes jis negali pats to padaryti, ir pajusi, jog tai, kas atrodė blogai, tėra tik iliuzija, tavo prasimanymai. Tu gali gyventi geriau, jei tik to panorėsi. Jei liūdna - verk, jei gera - juokis. Viskas juk laikina. Negriauk savęs paties, nesmerk kitų, žinok savo tiesas, neleisk, kad kiti jas tryptų, nes kiekvienas esame skirtingi. Tad gyvenk kaip pats nori, nes gyveni tik kartą. Ir atmink: šiandien blogai - rytojus bus šviesesnis.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 186 Grupė: mano kūryba | Nuostabi žiemos diena
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 826 d atgal
Krinta balti lopinėliai, jų tiek daug. Krinta ir pranyksta, kiekvienas skirtingas, kiekvienas kitoks. Jie kažkur skuba, o aš žengiu keliu palengva, laikas sustoja... Nuostabi melodija užvaldo sielą, taip gera sustoti, jausti gamtos atodūsius, prasiskverbiančius į Tave. Viskas aplink pranyksta, lieki tik su gamta alsuojančia, tyra. Ir tada suvoki gyvenimą, supranti jo reikšmę. Tai nieko nekainuoja, nors visa tai verta milijono. Tada susimąstai: gyvenime nereikia ieškoti prasmės, nes visa tai ir yra, ko tau reikia - švari siela, gyvenanti kartu su gamta.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 206 Grupė: mano kūryba | Kraujuojanti širdis
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 857 d atgal
Širdis srūva krauju - pavargo ieškodama kitos,
Pasiilgo tų tyrų jausmų,
Bet negali pabėgt nuo vienumos,
Kaip dėl to jai neramu...
Kodėl ji plaka? Dėl ko?
Geriau jau kas persmeigtų ją - visvien plaka be tikslo.
Plaka. Rytoj gal jau nebeplaks.
Bet dabar ji daužosi, pulsuoja,
Bet tik tam, kad gal kada nors ją kas suras?
Dega vis dar žvakė, bet tik vos vos.
Gal jai nieks nepasakė, kad amžinai ji neliepsnos...
O širdis kraujuoja, nerasdama atgaivos,
Šaltą žiemą speiguotą jai taip reikia šilumos...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 315 Grupė: mano kūryba | Džiaugtis kartu...
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 874 d atgal
Sėdi Almantas ir Sandra ant suoliuko,
Žiūri į žvaigždes.
Sandra apkabinus Tedį,
Jo iš rankų niekad neišmes.
Groja muzika rami,
Šaudo kažkas.
Nusiramint gali,
Kai matai žvaigždes.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 194 Grupė: mano kūryba | Liūdesys
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 874 d atgal
Visi aplink šypsosi, tik ne aš
Aplink visi laimingi, bet ne aš,
Visi laukia švenčių, o aš ne...
Norėčiau būt pasauly viena,
Nes tarp žmonių esu tokia pat.
Jie žiūri į tave, bet permato kiauriai,
Šypsosi, bet dirbtinai.
Ir kada jie supras, kad gyvena ne amžinai? Kada?
Kai gulės mirtie patale?
Bet juk tada jie skęs neviltyje...
Draugai. Kada jie būna šalia?
Kai tavo veide ryškėja šypsena.
Bet kai liūdna - nieko šalia nėra.
Kur tada būna draugai?
Norėčiau būti ne čia. Kitur. Kur?
Ten, kur nėra nieko, tik meilė, tikras džiaugsmas,
Ten, kur aplink nebus savanaudiškai laimingų veidų,
Ten, kur būtum su tais, kurie nebėga nuo tavo liūdnų akių,
O būna kartu, amžinai...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 203 Grupė: mano kūryba | Ruduo
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 899 d atgal
Ruduo - koks liūdnas jis.
Ruduo - koks niūrus jis.
Kaip gera vasarą vaikščioti miške,
Bet tik ne rudenio laike...
Įvairiaspalviai lapai krinta - kaip gražu.
Bet širdy taip tuščia...
Pakęsti vienatvės negaliu,
O lapai šiugžda šiugžda...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 222 Grupė: mano kūryba | Laimė
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 955 d atgal
Ar yra šiame negailestingame, neteisingame pasaulyje laimė? Ar ji yra? Taip, laimė egzistuoja. Ir aš pažinau ją, žinau kas ji. Buvo nepakartojamų akimirkų, džiaugsmo, buvo dienų, kai šypsojausi viduje, buvo dienų, kai jaučiausi laiminga... bet nieko nėra amžino... Laimė laikina, ji ištirpsta kaip sniegas pavasarį, išnyksta kaip lašas jūroje, ji dingsta, kaip dingsta saulės spinduliai niūrią dieną...dingsta...
Taip, kai žmogus būna laimingas, tada pasaulis jam kupinas gėrio, laimės, gyvenimo pilnatvės, tada jis gyvena. Tačiau viskas nesitęsia amžinai, viskas laikina... Kai aš laiminga, sudėtingi dalykai virsta paprastais, ruduo tampa vasara, žiema - pavasariu, juoda spalva virsta geltona, ir kad ir ką galvotų kiti žmonės, man nesvarbu, nes esu laiminga, gyva. Ir smagu matyti laimingus žmones, gera dalintis su jais džiaugsmu. Bet šiandien manyje tuščia...nėra laimės, bet žinau, kad rytoj bus kitaip ir vėl šypsosiuos...žinau...
Komentarai: 2 Peržiūrėjo: 733 Grupė: mano kūryba | Dulkėtas kelias
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 955 d atgal
Kaip sunku man, kaip baisu...
Kaip bijau būt viena šiam dideliam mieste...
Kaip norėčiau išnykt,
Taip norėčiau pabėgt nuo šios painiavos,
Bet esu gniaužtuose, surakintomis rankomis,
Pasipriešinti per sunku...
Prieš stiprią srovę brendu...
Trūksta jėgų, dažnai atrodo - jau nebegaliu.
Bet iš kur surandu aš jėgų?
Pati nesuprantu.
Vis keičias veidai, skirtingi keliai,
O aš einu tuo pačiu nuvalkiotu, apdulkėjusiu keliu
Ir pasukt kitur nebegaliu, nes vienai tai padaryt per daug sunku...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 275 Grupė: mano kūryba | Gyvenimas - kova
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 955 d atgal
Sunku tikėti žmonėmis,
Sunku išlikti savimi,
Ir vis kovoji,
Bet kartais atrodo, kad daugiau nebegali...
Kiek daug veidų, visi skirtingi.
Kiek daug žmonių, visi jie ypatingi.
Bet pasitikėti jais negaliu,
Jie būna dažnai tokie niekingi...
Kaip pasijusti laimingai,
Kai aplink tiek purvo, apgaulės, melo?
Kaip atrasti iš naujo tą džiaugsmą,
Kai širdy būna taip gera?
Mylėti - štai kur išeitis,
Mylėti ir būti mylimai.
Bet kaip nuvyti šalin mintis,
Jog man nelemta būt tokiai?
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 217 Grupė: mano kūryba | Gera čia
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 978 d atgal
Koks nuostabus vakaras,
Kokia graži saulė,
Koks nepakartojamas dangus,
Kaip čia ramu...
Kaip gera sėdėt ir mėgautis šiuo laikinu grožiu,
Kaip gera žiūrėt į skaidrias bangas,
Išeit iš čia nenoriu,
Apie daug ką čia svajoju...
Muzika lėta aidi ausyse,
Vėjas pakilo nejučia,
Pašiurpo mano oda,
Bet man gera čia...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 291 Grupė: mano kūryba |
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 997 d atgal
Nėra pasauly visiškos tiesos
Ir niekas jos nesužinos.
Kiekvienas gyvenam, minam skirtingu keliu,
Bet kartais kovot su likimu taip sunku...
Jei žinočiau vienintelę gyvenimo tiesą,
Nedaryčiau tų pačių klaidų.
Bet juk nežinau aš to,
O ar taip gyventi būtų įdomu?
Kiekvienas piešiam savo gyvenimo kelią,
Ar kreivas bus jis, ar tiesus, priklauso nuo mūsų pačių.
Ir nors aplink matau daug melo,
Tiesos surasti aš negaliu...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 218 Grupė: mano kūryba | Vieniša žvaigždė
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 1001 d atgal
Sėdžiu viena, paskendusi mintyse
Aplink nieko nėra, vien tuštuma...
Tik viena žvaigždė danguje -
Pasiklydusi, vieniša...
Ji - kaip ir aš - nenori likti viena,
Ji - kaip ir aš - trokšta būti mylima...
Komentarai: 2 Peržiūrėjo: 872 Grupė: mano kūryba | Mano pirmasis eilėraštis
Įdėjo:best-girl469 Sandra Pakašiūtė 1001 d atgal
Kartais klausiu savęs: o kodėl aš gyvenu?
Kartais klausiu savęs: dėl ko aš esu?
Kartais būna dienų, kai suprast negaliu
Kam svarbi aš esu iš tiesų.
Kas brangu - netenku.
Bet vistiek - surandu aš jėgų.
Ir nors širdy skaudu,
Bet vis dar gyvenu...
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 264 Grupė: mano kūryba |
|
|
