"Yra minčių, kurias tinka pritaikyti daugeliui gyvenimo atvejų. Jos paliečia mus daug giliau nei mūsų santykiai su žmonėmis. Ir niekas neturi tiek įtakos formuojant mūsų gyvenimą, kaip mintys, kurias mes puoselėjame." - J. W. Tealas

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 17   Grupė: Auksinės mintys  

Žvelgiu aš į nuostabią panoramą.

Į nuostabią panoramą nuo Šilainių kalno.

Tik už nugaros plastikiniai langai stebi mane.

Galėčiau prasmekti gamtos glėbyje dabar ir čia,

bet negaliu, nes jie žiūri į mane.

Norėčiau, kad jie išnyktų,

paliktų mane vieną su šia panorama.

Bet deja, tai miestas, ir civilizacija visada tūnos šalia.

Bet visvien man gera čia, nes man patinka šita panorama.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 69   Grupė: mano kūryba  

  Kiek žmogui reikia daug iškentėti, kiek reikia turėti jėgų nepalūžti, neišnykti, gyventi toliau... Dažnai atrodo: viskas, gana, pakaks, negaliu daugiau, noriu pasitraukti iš šio gyvenimo. Bet kodėl aš vis dar čia? Atsakymas paprastas: nes noriu čia būti, mylėti, džiaugtis, verkti. Žmogui reikia visko: ir ašarų, ir šypsenos veide. Reikia atsidurti dugne, kad galėtum pakilti. Tik, deja, ne visi iš to dugno sugeba ištrūkti. Bet juk negali visad stovėti ant viršukalnės, nes juk gali paslysti ir nugarmėti žemyn. Toks ir yra tas žmogaus gyvenimas - nesibaigiantis bangavimas. Sunku išlaikyti tą vidurį, dvasios harmoniją. Arba esi maksimalistas, arba nevykėlis. Jei tau pavyksta išsilaikyti viduryje - tuomet esi laimingas žmogus, kuriam nereikia rinktis: būti, kovoti ar išnykti...

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 182   Grupė: mano kūryba  

" Žmogus turi taip maža jėgų, jog prie pirmos pakilos uždusęs sustoja; tik nedaugelis turi pakankamai kvapo tęsti savo kelią."  - Romenas Rolanas.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 187   Grupė: Auksinės mintys  

   Pamiršti viską, sustoti laike, negalvoti apie rytojų - viskas praeina. Blogis irgi laikinas. Geros akimirkos galėtų pasilikti amžinai... Bet reikia išmokti mėgautis tokiomis akimirkomis, nes viskas laikina. Žmogau, pažvelk į pasaulį kitomis akimis, sustabdyk laiką, nes jis negali pats to padaryti, ir pajusi, jog tai, kas atrodė blogai, tėra tik iliuzija, tavo prasimanymai. Tu gali gyventi geriau, jei tik to panorėsi. Jei liūdna - verk, jei gera - juokis. Viskas juk laikina. Negriauk savęs paties, nesmerk kitų, žinok savo tiesas, neleisk, kad kiti jas tryptų, nes kiekvienas esame skirtingi. Tad gyvenk kaip pats nori, nes gyveni tik kartą. Ir atmink: šiandien blogai - rytojus bus šviesesnis.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 186   Grupė: mano kūryba  

Niekada nepamiršk: tai ne tavo sumanymas, kad gyveni,

ir kad kvėpuoji, sprendimas ne tavo.

Niekada nepamiršk: tai kito mintis, kad tu gyveni,

ir kad kvėpuoti gali – Jo dovana tau.

Niekada nepamiršk: taip niekas negalvoja ir nejaučia,

Ir nesielgia kaip tu, ir niekas nesišypso, kaip tu dabar šypsais.

Niekada nepamiršk: niekas nemato lygiai tokio pat dangaus kaip tu, ir niekad visko

Nežinos, ką tu žinai.

Niekada nepamiršk: tavo veido daugiau neturi niekas pasaulyje, ir tokias akis turi tik tu.

Niekada nepamiršk: tu turtingas, nesvarbu, turi pinigų ar stokoji jų.

Tu gali gyventi! Niekas negyvena taip kaip tu!

Tu esi lauktas, ne koks atsitiktinumo vaikas, ne

užgaida gamtos,

ir nesvarbu, ar tu esi harmonijoj,

ar dainuoji savo dainą.

Tu esi mintis Dievo,

Nepakartojama, be to,

Tu esi tu!

      Jurgen Werth

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 309   Grupė: Auksinės mintys  

"Meilė, kuri įstabiausiomis spalvomis papuošia kai kurių paukščių plunksnas, doroje sieloje pažadina tai, kas joje kilniausia. Žmogus, kuris trokšta nuslėpti nuo kito tai, kas jį žemina, pamėgsta tik tas mintis ir veiksmus, kurie derinasi su įstabiu meilės sukurtu paveikslu. "        

                                                                                           Romenas Rolanas

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 202   Grupė: Auksinės mintys  

Širdis srūva krauju -  pavargo ieškodama kitos,

Pasiilgo tų tyrų jausmų,

Bet negali pabėgt nuo vienumos,

Kaip dėl to jai neramu...

Kodėl ji plaka? Dėl ko?

Geriau jau kas persmeigtų ją -  visvien plaka be tikslo.

Plaka. Rytoj gal jau nebeplaks.

Bet dabar ji daužosi, pulsuoja,

Bet tik tam, kad gal kada nors ją kas suras?

Dega vis dar žvakė, bet tik vos vos.

Gal jai nieks nepasakė, kad amžinai ji neliepsnos...

O širdis kraujuoja, nerasdama atgaivos,

Šaltą žiemą speiguotą jai taip reikia šilumos...

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 315   Grupė: mano kūryba  

Visi aplink šypsosi, tik ne aš

Aplink visi laimingi, bet ne aš,

Visi laukia švenčių, o aš ne...

Norėčiau būt pasauly viena,

Nes tarp žmonių esu tokia pat.

Jie žiūri į tave, bet permato kiauriai,

Šypsosi, bet dirbtinai.

Ir kada jie supras, kad gyvena ne amžinai? Kada?

Kai gulės mirtie patale?

Bet juk tada jie skęs neviltyje...

Draugai. Kada jie būna šalia?

Kai tavo veide ryškėja šypsena.

Bet kai liūdna -  nieko šalia nėra.

Kur tada būna draugai?

Norėčiau būti ne čia. Kitur. Kur?

Ten, kur nėra nieko, tik meilė, tikras džiaugsmas,

Ten, kur aplink nebus savanaudiškai laimingų veidų,

Ten, kur būtum su tais, kurie nebėga nuo tavo liūdnų akių,

O būna kartu, amžinai...

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 203   Grupė: mano kūryba  

Ar yra šiame negailestingame, neteisingame pasaulyje laimė? Ar ji yra? Taip, laimė egzistuoja. Ir aš pažinau ją, žinau kas ji. Buvo nepakartojamų akimirkų, džiaugsmo, buvo dienų, kai šypsojausi viduje, buvo dienų, kai jaučiausi laiminga... bet nieko nėra amžino... Laimė laikina, ji ištirpsta kaip sniegas pavasarį, išnyksta kaip lašas jūroje, ji dingsta, kaip dingsta saulės spinduliai niūrią dieną...dingsta...
Taip, kai žmogus būna laimingas, tada pasaulis jam kupinas gėrio, laimės, gyvenimo pilnatvės, tada jis gyvena. Tačiau viskas nesitęsia amžinai, viskas laikina... Kai aš laiminga, sudėtingi dalykai virsta paprastais, ruduo tampa vasara, žiema - pavasariu, juoda spalva virsta geltona, ir kad ir ką galvotų kiti žmonės, man nesvarbu, nes esu laiminga, gyva. Ir smagu matyti laimingus žmones, gera dalintis su jais džiaugsmu. Bet šiandien manyje tuščia...nėra laimės, bet žinau, kad rytoj bus kitaip ir vėl šypsosiuos...žinau...

Komentarai: 2   Peržiūrėjo: 733   Grupė: mano kūryba  

Sunku tikėti žmonėmis,
Sunku išlikti savimi,
Ir vis kovoji,
Bet kartais atrodo, kad daugiau nebegali...

Kiek daug veidų, visi skirtingi.
Kiek daug žmonių, visi jie ypatingi.
Bet pasitikėti jais negaliu,
Jie būna dažnai tokie niekingi...

Kaip pasijusti laimingai,
Kai aplink tiek purvo, apgaulės, melo?
Kaip atrasti iš naujo tą džiaugsmą,
Kai širdy būna taip gera?

Mylėti - štai kur išeitis,
Mylėti ir būti mylimai.
Bet kaip nuvyti šalin mintis,
Jog man nelemta būt tokiai?

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 217   Grupė: mano kūryba  

Nėra pasauly visiškos tiesos

Ir niekas jos nesužinos.

Kiekvienas gyvenam, minam skirtingu keliu,

Bet kartais kovot su likimu taip sunku...

Jei žinočiau vienintelę gyvenimo tiesą,

Nedaryčiau tų pačių klaidų.

Bet juk nežinau aš to,

O ar taip gyventi būtų įdomu?

Kiekvienas piešiam savo gyvenimo kelią,

Ar kreivas bus jis, ar tiesus, priklauso nuo mūsų pačių.

Ir nors aplink matau daug melo,

Tiesos surasti aš negaliu...

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 218   Grupė: mano kūryba  

Kartais klausiu savęs: o kodėl aš gyvenu? 

Kartais klausiu savęs: dėl ko aš esu?

Kartais būna dienų, kai suprast negaliu

Kam svarbi aš esu iš tiesų.

Kas brangu - netenku.

Bet vistiek - surandu aš jėgų.

Ir nors širdy skaudu,

Bet vis dar gyvenu...

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 264   Grupė: mano kūryba